Tarp pareigų, tarp žodžių "privalau" ir "turiu", yra vieta, kurioje NIEKO NEREIKIA. Tik būti. Mėgautis buvimu. Džiaugtis akimirka. 

Tai - TREČIOJI VIETA. Tai ne darbas, ir ne namai. Tai vieta, į kurią mes ateiname atgauti jėgų, ieškoti įkvėpimo, o gal tiesiog pabūti savimi. 

Tai gali būti kavinė, kurioje baristė / baristas žino, kokią kavą mėgsti. Gal parko suolelis, prie to tavo medžio... O gal tai biblioteka, sporto salė, bažnytėlė, bendruomenės erdvė, kurioje jautiesi savas.

Ar kiekvienas turime tokią vietą?  

Aš turiu. Ir apie tokios vietos svarbą sužinojau tik šiandien. Intuicija mane atvesdavo į šias vietas. Tokių vietų yra bent trys. Tai jauki kavinė Kauno autobusų stotyje. Čia galiu praleisti valandą ar pusvalandį iki autobuso į namus ir mėgautis kapučino puodeliu. 

Kita vieta - taip pat kavinukė X miesto Maxima prekybos centre. 

TREČIOJI VIETA - tai ne darbas, ir ne namai. Tai vieta, į kurią mes ateiname atgauti jėgų, ieškoti įkvėpimo, o gal tiesiog pabūti savimi.

O trečioji vieta - pajūrys. Tai man brangios ir savotiškai sakralios vietos. Tai salelės, kurios duoda įkvėpimo, pasidžiaugiu buvimu čia ir dabar. Jose pailsiu, palieku savo "emocinį mėšlą" ir lengvesnė grįžtu namo. Šiandien supratau, kaip svarbu tokias vietas atrasti ir puoselėti. Kiekvienam. 

Ir jūs turėkite tokią vietą. Ir joje lankykitės, kai atveda širdis. Pamatysite, gyvenimas taps spalvingesnis.

Įrašas parengtas pagal straipsnį "Vieta tarp darbo ir namų", Psichologija Tau, 2025, Nr. 4.